„Darbotvarkėje tikrai šito klausimo nėra ir niekas lūkesčio neformulavo dėl to, kad bus pakvietimas Hagoje. Nei iš pačių ukrainiečių mes tą girdėjome. Svarbu išlaikyti dėmesį Ukrainoje, svarbu, kad bus NATO–Ukrainos tarybos posėdis. (...) Svarbu, kad parama dar kartą būtų akcentuota ir supratimas, kad esame vienoje saugumo erdvėje“, – trečiadienį žurnalistams komentavo K. Budrys.
„Bet tai, kad bus lūžiniai sprendimai – tai nei prieš Vašingtono summitą (susitikimą – ELTA), nei dabar prieš Hagos summitą tokio lūkesčio nėra. To nėra darbotvarkėje“, – pridūrė jis.
Taip jis kalbėjo prieš bendrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų komitetų (URK) uždarą posėdį, skirtą pasirengti NATO viršūnių susitikimui Hagoje.
Visgi, po posėdžio ministras daugiau detalių apie būsimo susitikimo turinį nepateikė ir pakartojo, kad vienas iš Lietuvos uždavinių vis dar išlieka stipri parama Ukrainai. Vis tik, žurnalistams paklausus, ar Lietuva palaikys galutinę deklaraciją, jeigu joje nebus paminėta Ukraina, K. Budrys atsakė nenorintis užbėgti įvykiams už akių.
„Aš tikiu, kad mes turėsime dokumentą – dar nebuvo summito, kad jame nebūtų iš viso dokumento, – ir kad mums pavyks tuos uždavinius įgyvendinti. Aš neužbėgsiu už akių, nes dabar bus tikrai intensyvaus darbo“, – sakė jis.
Ministras taip pat teigė, kad Lietuvos lūkesčiai Hagoje yra stiprūs pareiškimai dėl bendros NATO vienybės, amerikiečių išlaikymas kolektyvinėje gynybos politikoje. Taip pat – istorinis sprendimas dėl išlaidų gynybai.
„Tai dar nėra viskas aišku, kaip pavyks, nes yra dar likusių valstybių, kurios nepritaria tam (didesniam finansavimui – ELTA) arba nepritaria dėl termino, kada galėtume tai pasiekti. Bus mūsų dėmesys ir Ukrainai – kaip svarbus trečiasis elementas“, – pažymėjo K. Budrys.
D.Šakalienė: Haga orientuota į didesnes išlaidas gynybai
Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė akcentavo, kad Hagos susitikimas yra labiau orientuotas į NATO gynybos išlaidų didinimo klausimus.
„Tai čia Lietuva iki paskutinio momento laikysis pozicijos, kad 2030-ieji yra vėliausias terminas, kada mes turėtume tai turėti“, – žurnalistams komentavo D. Šakalienė.
„Žinote, kad didžiųjų valstybių pozicija yra šiek tiek kitokia, bet vis tik supratimas yra, kad NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimas yra tas kritinis faktorius, kuris visiems labai svarbus. Tai tikiuosi, kad šiame kontekste tas bendradarbiavimas galės judėti toliau“, – pridūrė ji.
Ministrė taip pat užsiminė, kad siekiant atliepti dabartines grėsmes, Hagoje laukia ne mažiau svarbūs sprendimai dėl tam tikrų NATO gynybos planų atnaujinimų.
Kiek anksčiau NATO vadovas Markas Rutte pareiškė norįs įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 m. gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Visoms šalims narėms jis išsiuntė laišką, kuriame ragina 3,5 proc. numatyti „tvirtoms karinėms išlaidoms“ ir 1,5 proc. – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir „panašiems dalykams“.
NATO šalių lyderiai viršūnių susitikime Hagoje dalyvaus birželio 24–25 dienomis. Pagrindinės temos bus Rusijos karas Ukrainoje bei NATO šalių gynybos išlaidų didinimas.